Ką daryti tėvams, kai jų vaiką ištinka emocinis priepuolis?

Ar žinot, kaip būtų teisingiausia sureaguoti, kai Jūsų vaikas pradeda „isterikuoti“?
Tai yra, kai pradeda sakyti visokiausius nelogiškus dalykus
kaipo: „Jūs manęs nemylit“, „aš niekam čia nereikalingas“
Dažnai visos tos jo dvejonės kyla iš tokių absoliučiai nesuprantamų dalykų
visiškai iracionalių, kur...
standartinė mano reakcija yra bandyti paaiškinti tam vaikui, kad
tai, ką jisai sako yra visiška nesąmonė.
netgi dažnai taip ir pasakau: „ai, ką tu čia nusišneki“
arba bandau taip visiškai ramiai, racionaliai paaiškinti
kodėl tai, ką jisai sako, arba tai, dėl ko jisai susinervino yra visiška nesąmonė.
Kas atsitinka tuo atveju? Vaikas manęs absoliučiai negirdi.
Žinot, kaip sako: „žeri žodžius (ar žirnius) kaip į sieną“.
Neseniai pradėjau klausyti audioknygą „Mąstantis vaikas“
kurioje įdomiai labai pasakoja...
ką iš tikrųjų reikėtų padaryti. Ir vieną iš tų strategijų aš nusprendžiau išbandyti labai neseniai
Vakar, kai mano sūnus pateko į tą būseną
ir pradėjo tiesiog žerti visokiausius nelogiškiausius dalykus
sakyti, kaip jam viskas nusibodo, kaip mes NIEKAD jo nesuprantam
ir vietoj to, kad aš sureaguočiau logiškai
aš tiesiog pabandžiau užmegzti ryšį su jo emocine smegenų puse.
knygoje plačiau pasakoja apie visą teoriją, už to slypinčią,
bet esmė tokia, kad mes turim du smegenų pusrutulius: dešinįjį ir kairįjį
vienas iš jų atsakingas už įvairiausias emocijas, autobiografinius faktus - tai yra dešinysis pusrutulis
o kairysis pusrutulis yra tas logiškasis, atsakingas už visą verbalinę komunikaciją (ir ne tik)
Ir kai mes patenkam į tokias stresines situacijas, ypač vaikai
kurie dar nėra išmokę apjungti šitų savo pusrutulių
jie paparastai... jeigu jie yra emocinėje būsenoje
jie niekaip negali įjungti savo racionalios smegenų pusės.
ir tokiu atveju tai, ką aš darydavau iki šiol yra pats neteisingiausias būdas bandyti prieiti prie vaiko
Nes ta diskusija, niekur nevedanti diskusija
gali užtrukti nuo kelių, gal net dažniau nuo keliasdešimt minučių
iki valandos ar dar daugiau. Kai tuo tarpu kitas metodas, kurį vakar ir išbandžiau, yra...
Kai jis patenka į tą būseną
pabandyti ir tau įsijausti į jo tą būseną
Ir galbūt net apskritai nekalbėti žodžių
o prieiti vaiką apkabinti. (ar kitaip užmegzti ryšį su jo emocinėmis smegenimis)
Tai ką aš padariau vakar, kai mano sūnus buvo susinervinęs: aš tiesiog atėjau, jį apkabinau...
pasisodinau ant kelių...
ir tiesiog jam pradėjau sakyti žodžius, kad aš jį mylių
kad jis yra mano mylimukas
Ir mes taip pabuvom kelias minutes, gal net minutę.
Ir po tos minutės jis visiškai atsipalaidavo.
Ir tada jau pradėjo veikti jo ir kairysis smegenų pusrutulis.
Tai buvo labai labai aiškiai jaučiama.
Kai jisai pradėjo iš tiesų bendrauti. Ir mes tada po vos minutės
jau galėjom kalbėtis apie tą situaciją visiškai ramiai.
Ir išsiaiškinkti, kas iš tikrųjų vyksta. Ar tikrai tai, ką jis pasakė yra logiška.
Bandyti kartu atrasti, kas galėjo būti tas dirgiklis, kuris privedė prie tokios jo išvados.
Mes labai gražiai pasikalbėjom ir iš tikrųjų vos per tas kelias minutes dar labiau suartėjom.
Toks, atrodytų, labai paprastas dalykas. Ir, tiesą sakant, nekantriai laukiu sužinoti
kokie bus dar 11 kitų dalykų, kuriuos sužinosiu apie tai, kaip elgtis su vaiku.
Knyga yra skirta tėvams, kurie augina vaikus nuo 0 iki 12 metų.
Ir mano 7-metis sūnus patenka – idealiai patenka - į tą rėžį.
Tai kol kas labai džiaugiuosi tuo pirmuoju atradimu, norėjau dėl to iškarto juo pasidalinti.
Ir, jeigu įdomu, galbūt papasakosiu ir apie tai, ką atrasiu dar šitoje knygoje.

Ką daryti tėvams, kai jų vaiką ištinka emocinis priepuolis?

Latest Posts