Kaip išeiti iš sansaros rato?

Kaip išeiti iš sansaros rato?
Neseniai viena iš tinklapio skaitytojų uždavė man labai įdomų klausimą.
Norėčiau pasidalinti su jumis atsakymu į šį klausimą.
Pradžioje perskaitysiu klausimą.
Gautamos Budos 2011.06.22d. Laiške sakoma:
vienintelis kelias, kad išeitumėte iš sansaros rato - virtinės persikūnijimų -
nustoti kurti ir gėrio, ir blogio priežastis.
Tai reiškia tapti savo likimo šeimininku.
Tai reiškia tapti Dievu, dievažmogiu, pereiti į aukštesnę evoliucinio vystymosi pakopą.
Klausimas susijęs su šia citata.
Kaip nekurti blogio priežasčių, tai daugiau ar mažiau yra aišku.
Teks atsiskaityti jei ne šiame, tai kitame įsikūnijime.
Jeigu kursi Gėrio priežastis...
Tai vėl ateisi įsikūnijiman, kad gautum padėką. Tai taip pat lyg ir aišku.
Bet jum mes čia esame tam, kad kurtume Gėrį.
Tai kaip nesukurti Gėrio priežasties?
Turbūt reikia daryti gera, nelaukiant padėkos, nesavanaudiškai?
Bet tas, kuriam darai gera, vis tiek gali būti dėkingas.
Kaip suprasti ar kuri Gėrio priežastį?
Štai toks įdomus klausimas.
Mes žinome, kad šio pasaulio atributais yra tokios kategorijos kaip Gėris ir Blogis.
Filosofinės Gėrio ir Blogio kategorijos.
Tuomet, kai mes veikiame šiame pasaulyje, tai esame priversti nuolatos daryti atpažinimą.
Skirti gėrį nuo blogio.
Tuomet, kai mes tai darome, tuomet mes augame, mes vystomės, evoliucionuoja mūsų sielos.
Mes žinome apie tai, kad yra, pvz. blogų poelgių Karma.
T.y. tuomet, kai mes darome bloga, mes sukuriame blogą karmą ir ši bloga karma vėliau mums sugrįžta nepalankių aplinkybių pavidalu šiame gyvenime arba kitame įsikūnijime.
Jeigu mes atliekame gerus poelgius, tai mes sukuriame gerą karmą ir ši geroji karma mums taip pat sugrįžta.
Pvz. šiame gyvenime mes labai daug užsiimame labdaringa veikla.
Padedame skurstantiems ir norime to, ar nenorime, bet kitame gyvenime mes turėsime gauti šio mūsų pasirinkimo pasekmes.
T.y. mums teks tapti turtingais, mums netruks pinigų ir tai bus kaip pasekmė.
Neveikti šiame pasaulyje mes negalime.
Mes žinome iš Mokymo. Yra toks Mokymas apie neveikimo karmą.
T.y. tuomet, kai mes gauname Dieviškąją energiją, kurią Dievas mums duoda tam, kad mes veiktume šiame pasaulyje,
o mes neeikvojame šios energijos, nieko nedarome, nesivystome, tai mes lygiai taip pat kuriame karmą.
Skaitytojos klausimas labai įdomus.
Kaip tokiu atveju mums išeiti iš to sansaros rato?
T.y., kad ir ką mes bedarytume, mes nuolatos kuriame karmą ir ta karma mums vis sugrįžta.
Tai bus arba bloga, arba gera karma, bet ji nuolatos mums vis sugrįš.
Uždaras ratas.
Bet iš tiesų Valdovai duoda Mokymą kaip išeiti iš to sansaros rato.
Ir išeitis yra įvardinta anksčiau pacituotoje ištraukoje iš Gautamos Buddos Laiško.
Vienintelis kelias, kad išeitumėte iš sansaros rato - virtinės persikūnijimų - nustoti kurti ir gėrio, ir blogio priežastis.
Tai reiškia tapti savo likimo šeimininku. Tai reiškia tapti Dievu, dievažmogiu, pereiti į aukštesnę evoliucinio vystymosi pakopą.
Štai šioje citatoje ir yra atsakymas į klausimą.
Kai mes darome teisingus pasirinkimus, atskirdami gėrį ir blogį. Kai mes siekiame Dievo.
Mes tuo pat metu atidirbame kažkokias nekokybiškas būsenas iš praeities savo viduje.
Mes išsilaisviname nuo karmos ir pakylėjame savo sąmonę.
Kada mes pakylėjame savo sąmonę iki tam tikro lygio, tuomet mes galime atsisakyti Dievo duotos laisvos valios.
T.y. mes suprantame, jog viskas, kas mus supa, absoliučiai viskas yra Dievas.
Ir mes esame Dievas.
Ir gyvoji gamta, ir negyva gamta, visa tai yra Dievas.
Kai mes tai suprantame, mes savo sąmone pakylame iki tokio lygio, kada galime pilnai pasišvęsti Dievo darbų atlikimui.
T.y. mes nedarome nieko iš savo ego pozicijų, ar iš pozicijos kaip tai būtų naudinga savo giminei ar savo šaliai ir netgi visai žmonijai.
Mes atliekame visus savo poelgius, remdamiesi tik tuo, kaip tai yra reikalinga Dievui.
Mes faktiškai tampame dievu įsikūnijime, apie ką ir sakoma šiame Diktavime.
T.y. Dievas per mus turi galimybę daryti bet kokius darbus šiame pasaulyje.
Tada, kai mes atsisakome viską spręsti iš savo ego pozicijų ir suteikiame galimybę Dievui daryti savo darbus per mus,
tokiu atveju mes tampame laisvi nuo karminio veikimo. Mes daugiau nebekuriame nei gėrio, nei blogio priežasčių.
Bet šis sąmonės lygis, apie kurį kalbama šiame Laiške, tai žinoma yra labai aukštas lygis.
Mums, žinoma, iki tokio lygio dar labai toli.
Iš žinomų mums žmonių tokį lygį buvo pasiekę... turbūt Jėzus Kristus buvo pasiekęs tokį lygį.
Pavyzdžiui, Babadži, iš neseniai buvusių mums žinomų įsikūnijimų.
T.y. toks lygis mus supančiame gyvenime sutinkamas labai retai.
Bet mes galime siekti įgyti tokį sąmonės lygį.
Mums geriausias variantas būtų toks.
Kai mes atliksime savo dvasines praktikas, keldami savo sąmonę iki kiek galima aukštesnio lygio,
tuomet bet kokia veikla, kurią mes vykdysime ir visi sprendimai, kuriuos mes priimsime, bus grįsti aukštesnio lygio sąmone.
Tuomet mes darysime mažiau klaidų ir atitinkamai mažiau kursime karmos.
Tokiu būdu priartinsime save savo sąmonėje vis arčiau ir arčiau prie dieviškojo žmogaus.

Kaip išeiti iš sansaros rato?

Latest Posts