Kontempliavimas
Pas mus labai daug žmonių, kurie laiko, jog jie pasiekė labai aukštą dvasinį lygį ir jie jau gali nieko neveikti fiziniame pasaulyje, o gali tik melstis, medituoti...
Bet tokiu būdu jie šiek tiek neteisingai vertina savo dvasinį [išsivystymo] lygį ir antra...
jie neteisingai traktuoja... hinduizme yra tokia sąvoka - kontempliacija.
T.y. jie laiko, kad šis terminas... aš nežinau kaip teisingai jis "skamba" sanskrito kalboje, bet į rusų [lietuvių] kalbą jis verčiamas kaip pasyvus tikrovės suvokimas - kontempliacija. Kad jie gali nieko neveikti.
Bet iš tikrųjų kontempliavimas nereiškia nieko neveikimo. T.y. žmogus, kuris pasiekia savo sąmonėje aukštą dvasinį lygį, jis veikia lygiai taip pat kaip ir visi kiti žmonės.
Jis gali ruošti valgį, jis gali auklėti vaikus, jis gali mokyti, jis gali užsiimti labdara, t.y. visos veiklos rūšys: pvz. gydymas. Jis gali vykdyti visas veiklas, kurias vykdo žmonės.
Bet skirtumas, kodėl jis nesukuria pasekmių, kodėl nėra karmos. Nes jis veikia ne iš savo ego pozicijos, o duoda galimybę Dievui išreikšti save šitoje veikloje pasaulyje. Tokiu būdu, visa veikla, kurią jis vykdo, tampa Dieviška veikla.
Ir atitinkamai jo veiksmų vaisiai ir rezultatai nesukuria jam karminio atpildo.
Yra gera citata, kurią aš norėjau perskaityti. Ji yra iš knygos Bhagavadgyta.
Dievo ir Ardžūnos pokalbiai. Paramahansos Joganandos "Karališkas Dievo pažinimo mokslas".
Aš perskaitysiu šią citatą.
Niekas taip neįtraukia, kaip noras pelnyti pasisekimą Dievui. Ir jeigu dvasingumo ieškotojo pirminėje veikloje yra Dievas, karminės pasekmės, automatiškai, pagal Gamtos dėsnį, išaugančios iš veiksmų, sudega Dieviškos išminties vidinėje liepsnoje.
Tam tikrame sąmonės lygyje, kai žmogus atsisako savo laisvos valios ir visais savo veiksmais, gyvendamas fiziniame plane, vykdo Dievo valią, jo veikla nesukuria karminio atpildo, nesukuria karmos.
Kaip suprasti, kad žmogus yra pasiekęs aukštą dvasinio išsivystymo lygį?
Šis kelias, iki tokio lygio, jis - labai sunkiai realizuojamas mūsų laikais. Todėl labai retai tokie žmonės su tokiu sąmonės lygiu yra įsikūnijime.
Kada jis gali pasakyti, kad jis gyvena tik Dievui ir daro Dievo darbus šiame pasaulyje.
Tai ypatingai retas atvejis.
Bet tai yra visas kompleksas, kompleksas savybių, kurias turi šis žmogus.
Tai ir nesavanaudiškumas, tai ir Meilė, tai ir Tikėjimas, tai ir ištikimybė, tai ir kryptingas siekis, tai - padorumas, tai... - gailestingumas, tai - atjauta, tai - tiesumas, tai - nuoširdumas... tai visos visos Dieviškosios savybės, kurios yra,
visas jas, daugiau ar mažiau, būtinai tas žmogus turi turėti.
Žmogaus motyvas apsprendžia karminio atpildo laipsnį
Svarbus yra motyvas.
Motyvas, kuriuo jis vadovaujasi, pradėdamas bet kokią veiklą.
Bet ne tas kilnus motyvas, kurį jis rodo visiems, o tikrasis motyvas, kuris - jo viduje ir kurio žmogus galbūt net nesuvokia.
Tas motyvas uždeda savo žymę ant visko, ką žmogus daro.
Žmogus gali suvaidinti nuoširdumą, suvaidinti tiesumą, suvaidinti ištikimybę, bet nebūti tokiu.
Tuomet jis faktiškai vykdo karminę veiklą ir šios veiklos vaisiai atneš jam karminį atpildą.
Todėl jeigu du žmonės darys tą patį darbą, bet turėdami skirtingus motyvus... vienas kurs karmą, o kitas nekurs, priklausomai nuo to motyvo, kuriuo jis vadovaujasi.
Ar yra išoriniai kriterijai, pagal kuriuos galima nustatyti žmogaus dvasinį lygį?
Bendrai tai Jėzus mus mokė spręsti pagal vaisius.
Ne pagal tai, ką mes darome, ne pagal tai, kaip mes darome, o būtent - pagal mūsų veiklos rezultatą.
Bet, kadangi veiklos vaisiai, nepaisant to, kad jie dabar labai greitai sunoksta, vis tik jie gali ir nesunokti iki esamo įsikūnijimo pabaigos.
Todėl ir sakoma, kad apie viską galima spręsti tik praėjus kažkokiam laiko tarpui.
T.y. tuomet, kai žmogus gyvena, klysta, po to taiso savo klaidas, dar kažką veikia... iš tikrųjų ne viskas yra akivaizdu.
Akivaizdu tampa tik praėjus kažkuriam laiko tarpui.
Štai šventuosius kanonizuoja, bent jau anksčiau taip buvo, praėjus 100 metų.
T.y. tada jau matyt kažkokie vaisiai [veiklos rezultatai] pasirodydavo.
Taip kad žmogui gyvam esant vis tik labai sunku suprasti kiek jis veikė... karmiškai arba nekarmiškai. Tai labai sunku.
Praktiškai neįmanoma.
Kaip nekurti karmos?
Kiekvieną dieną reikia analizuoti savo veiksmus. Tai ir yra menas - nuolatos saugoti sąmoningumą.
T.y. kiekvieną minutę ir kiekvieną sekundę dienos eigoje mes turime išlikti sąmoningi.
T.y. išlaikyti suvokimą: ką mes darome, su kokiu motyvu darome, ar darome mes tai nesavanaudiškai, ar mumyse dominuoja savanaudiški motyvai.
Ar mes veikiame iš ego pozicijos ar veikiame nesavanaudiškai.
Taip juk ir pasireiškia sąmoningumas ir menas gyventi.
Dvasinė praktika ir karma
Bet mes nuolatos turime palaikyti savo dvasinį lygį. Kiekvieną dieną. Jeigu mes kiekvieną dieną neužsiimame dvasinėmis praktikomis, tuomet mes nusiritame atgal.
O kodėl mes užsiimame dvasinėmis praktikomis?
Tam, kad įgytume... kai mes užsiimame dvasinėmis praktikomis, mes lyg ir kylame į kalną ir nuo šito kalno mes geriau matome.
Ir kai geriau matome, mes darome teisingesnius pasirinkimus.
Kai mes darome teisingesnius pasirinkimus, mes atidirbame karmą.
Kai mes atidirbame karmą, mes artėjame prie Dievo.
Kai mes artėjame prie Dievo... nuolatos, nuolatos artėjame, tai galų gale mes pasieksime kontempliacijos būseną.
Tuomet mes nebedalyvausime karminėje veikloje.
Daryti darbus vardan Bendro Gėrio ar Dievo. Ar yra skirtumas?
Daryti vardan Bendro Gėrio tai ne tas pats, kas daryti Dievui.
Tai šiek skirtingi dalykai.
T.y. kai mes esame mūsų sąmonės lygmenyje, tuomet teisingas mūsų motyvas būtų, kai mes atliekame savo veiksmus nesavanaudiškai, vardan Bendro Gėrio.
Mums tai maksimalus, aukščiausias motyvas, kuris, taip sakant, mums yra pasiekiamas.
Bet tuomet, kai žmogus faktiškai tampa Dievo inkarnacija, pilnu Dievo pasireiškimu įsikūnijime... tai jau šiek tiek kas kita.
Vykdyti Dievo valią ar tiesiog nesavanaudiškai daryti gerus darbus vardan Bendro Gėrio, tai du visiškai skirtingi dalykai. Tai tiesiog kitas evoliucinio vystymosi lygmuo.
Mums pakanka tiesiog nesavanaudiškai daryti darbus vardan Bendro Gėrio. Tai bus labai gerai, net jeigu mes tik tai darysime dabar.