Koranas
Ar islamas yra taiki religija? Ar Mahometas buvo pranašas? Kodėl mums turėtų rūpėti islamas?
Atsakymai islamui
Antra dalis. Kas buvo Mahometas?
Yra pakankamai sudėtinga būti užtikrintam dėl
didžiosios dalies Mohameto gyvenimo detalių,
nes istoriniai šaltiniai yra tokie vėlyvi.
Anksčiausias turimas biografinis
šaltinis apie Mohameto gyvenimą yra
Ibn Išako Sirat Rasul Allah,
kuris buvo parašytas praėjus daugiau nei amžiui po Mohameto mirties.
Ir mes net neturime to,
ką Ibn Išakas iš tiesų parašė.
Likusi tik taisyta Ibn Hišamo versija.
Tačiau Ibn Išako raštai musulmonams nėra labai svarbūs.
Šaltiniai, kuriuos jie naudoja mokytis apie Mahometą -
pagrindiniai Hadito rinkiniai -
buvo parašyti praėjus dviems-trims amžiams po Mohameto mirties.
Tad medžiaga yra labai vėlyva.
Tačiau, jei priimtume musulmonų šaltinius tokius, kaip jie parašyti,
Mohameto gyvenimo istorija būtų daugmaž tokia.
Jis gimė apie 570 m. po Kristaus Mekoje,
kuri yra dabartinėje Saudo Arabijoje.
Jo tėvas, Abdula, mirė dar prieš gimstant Mohametui,
o jo mama, Amina,
mirė, kai jam buvo šešeri.
Po Mohameto senelio mirties, jis buvo auginamas dėdės,
Abu Talibo, Banu Hašimo klano lyderio.
Dar būdamas jaunas, Mohametas pradėjo dirbti Mekos karavanų versle.
Tai jį suvedė
su įvairiomis religinėmis tradicijomis.
Kai jam buvo 25-eri, jis
susituokė su turtinga našle, vardu Kadidža,
kuri buvo 15-a metų vyresnė nei jisai.
Turėdamas daugiau laisvo laiko, Mohametas
pradėjo vis daugiau lako praleisti Hiros kalno urve,
kur melsdavosi ir mąstydavo,
kas buvo įprasta Mekos Kureišo genties politeistams.
Taigi atrodo, kad Mohametą religiniai reikalai domino
dar prieš žmonėms pradedant galvoti, kad jis buvo pranašas.
Per vieną iš savo kasmetinių atsitraukimų, Mohametas tapo įsitikinęs,
kad jį apsėdo džinas arba demoniška dvasia
ir įsakė deklamuoti kažkokias eiles.
Jos skambėjo taip:
„Skaityk! Vardan savo Viešpaties, Kuris sukūrė - sukūrė žmogų iš krešulėlio. Skaityk! Juk tavo Viešpats dosniausias, kuris išmokė rašymo priemone, išmokė žmogų to, ko jis nežinojo“.
Šie žodžiai dabar yra randami Korane; 96-ame skyriuje, 1-5-oje eilutėse.
Štai tada Mohametas pradėjo gauti apreiškimus,
kurie galiausiai tapo Koranu.
Tačiau jis tuomet nemanė,
kad tai yra apreiškimai.
Jis galvojo, kad yra apsėstas kažkokio
poezijos demono.
Mohametui tada buvo 40 metų ir
jam buvo taip gėda dėl to, kad jis gali būti apsėstas
džino ar demono,
kad jis bandė nusiridenti nuo uolos.
Bet, kad ir kas būtų tas, kuris davė jam eilutes, jis Mohametą sustabdė
nuo savižudybės.
Mohametas parbėgo namo pas savo žmoną Kadidžą
ir jos pusbrolį Varaką.
O Kadidža ir Varaka
įtikino Mohametą, kad jis nėra apsėstas,
bet yra Alacho pranašas.
Neilgai trukus Mohametas pradėjo skelbti islamą
savo draugams ir šeimos nariams, o vėliau - viešai.
Tačiau jo žinia tapo vis labiau „išpūsta“.
Jis smerkė religinius Mekos politeistų įsitikinimus
ir tyčiojosi iš jų dievų.
Nenuostabu, kad mekiečiai greitai pradėjo persekioti Mohametą ir jo pasekėjus.
O, Mohameto žmonai ir jo dėdei Abu Talibui mirus,
jis pats nusprendė pabėgti iš Mekos.
Jo naujas miestas, Medina, buvo šiek tiek daugiau nei už 200 mylių į šiaurę nuo Mekos.
Po sąjungų su įvariomis ne musulmoniškomis grupėmis sudarymo,
Mohametas pradėjo apiplėšinėti iš Mekos keliaujančius karavanus.
Šie puldinėjimai privedė prie kelių mūšių su Meka:
Badro mūšiu, Uhudo mūšiu ir Trenčo mūšiu.
Karo laimikiams daugėjant, daugėjo ir naujų atsivertėlių.
Didėjanti musulmonų kariuomenė leido Mohametui
ne tik užimti Meką,
tačiau ir likusią Arabiją.
Nelaimei (Mohametui), po žydiškos gyvenvietės Kaibare užpuolimo,
žydė moteris, kurios šeima buvo nužudyta musulmonų,
pasisiūlė išvirti Mohamedui ir keliems jo bendražygiams vakarienę.
Islamo pranašas šį pasiūlymą priėmė.
Tačiau maistas buvo užnuodytas.
Mohametas jį išspjovė,
bet, remiantis islamo šaltiniais,
šie nuodai padarė žalos jo organizmui,
kas kėlė didelį skausmą ir besitęsiančias sveikatos problemas.
Mohametas mirė skausmingai
po kelerių metų, 632-aisiais.
Tad, viską apibendrinant,
galime suskirstyti Mohameto gyvenimą į tris pagrindines dalis:
1) Prieš jam pasiskelbiant pranašu.
Tai būtų nuo 570 m. iki 610 m.
2) Laikotarpis Mekoje, kai jis jau skelbėsi esąs pranašas.
Tai būtų nuo 610 m. iki 622 m.
3) Laikotarpis, kaip pranašo, Medinoje,
t.y. nuo 622 m. iki jo mirties 632 m.