Atsakymai islamui 3. Ar Mohametas buvo pranašas?

Islamas
Koranas
Ar islamas yra taiki religija? Ar Mohametas buvo pranašas? Kodėl mums turėtų rūpėti islamas?
Atsakymai islamui
III dalis. Ar Mohametas buvo pranašas?
Daug žmonių istorijoje skelbėsi buvę pranašais.
Ir dabar pasaulyje yra žmonių teigiančių, kad jie - pranašai.
Bet jų žinios
viena kitai prieštaurauja, tad visi jie negali kalbėti Dievo vardu.
Tai reiškia, kad mums reikia patikrinti jų žinias,
kad suprastume, kas iš tiesų kalba Dievo vardu.
Egzistuoja trys pagrindinės alternatyvos:
1. Amuo gali gauti apreiškimus iš savo paties proto.
Jis gali
specialiai išsigalvoti „apreiškimus“ arba būti išprotėjęs.
Tačiau aišku, kad kai kurie „apreiškimai“
turi išskirtinai žmogišką šaltinį.
2. Asmuo gali gauti apreiškimus iš demoniškų šaltinių.
Tai reiškia, kad jis iš tiesų gauna apreiškimus,
tačiau jie tiesiog nėra iš Dievo.
Jie ateina iš kažkur kitur.
3. Tas, kuris skelbiasi pranašu, gali nuoširdžiai būti gaunantis apreiškimus iš Dievo.
Tokiu atveju, mums verta juo tikėti.
Todėl svarbu ištirti Mohameto pareiškimus,
atsižvelgiant į minėtąsias alternatyvas.
Ar jo apreiškimai kilo iš jo paties mąstymo?
Ar jie atėjo iš demonų?
O gal - Dievo?
Pasvarstykime apie įrodymus.
Kai susimąstome, kokių įrodymų yra,
kad Mohameto apreiškimų šaltinis yra jo paties protas,
mes randame, kad islamas iš tiesų atrodo kaip
religija, kuri kilo iš proto,
atspindinčio VII a. karavanų pirklio mąstymą.
Nes islamas, iš esmės, yra pamokymų ir praktikų rinkinys,
kurie buvo paplitę Arabijoje
Mohameto laiku.
Žydiškasis monoteizmas pasiekė daug Arabijos bendruomenių,
kartu su biblinėmis ir nebiblinėmis istorijomis apie
Adomą, Nojų, Abraomą, Mozę, ir Dovydą.
Mokymai apie Jėzų ir Mariją, kurie buvo populiarūs įvairiose krikščioniškose sektose,
buvo skelbiami ir Arabijoje; tokie kaip:
kad, Jėzus kalbėjo ką tik gimęs,
kad Jėzus įkvėpė gyvybę moliniams paukščiams,
kad Marija pagimdė po palme
ir panašiai.
Sabijai, kurie minimi Korane,
meldėsi visus 5 kartus, kaip dabar kasdien meldžiasi musulmonai,
Ir jie turėjo išpažinimą:
„Nėra kito dievo tik Alachas“.
Musulmonai vartoja šį išpažinimą dabar.
Daugelis Arabijos politeistų
atlikdavo apsiplovimus, t.y.
ritualinius apsiplovimus vandeniu.
Jie kasmet keliaudavo į Meką,
ratu edavo apie Kabą,
bučiuodavo Juodąjį akmenį, kuris neva nukrito iš dangaus.
Visi šie mokymai ir praktikos tapo islamo dalimi.
Tai reiškia, jog islamas yra būtent tokia religija, kurios reikėtų tikėtis
kylant VII a. Mekoje.
Tad turime gerų priežasčių manyti, jog
islamas turėjo žmogiškąjį šaltinį - protą
žmogaus, kuris buvo stipriai paveiktas mokymų ir praktikų,
kurie jį supo.
Tačiau vertėtų patikrinti, ar nebuvo įsitraukę ir kažkas tamsesnio.
Čia randame daug nuorodų, jog už Mohameto slypinčios jėgos
buvo įsitraukusios į jo mokymą.
Iš musulmoniškų šaltinių žinome,
kad, kai Mohametas pradėjo gauti apreiškimus,
jo pirmas įspūdis
buvo, jog
jis buvo apsėstas.
Taip pat žinome, kad po patirties urve jis buvo linkęs į savižudybę,
bandė nusiridenti nuo uolos.
Remiantis ankstyviausias islamo šaltiniais, Mohametas buvo apgautas,
kad pristatytų apreiškimą iš velnio.
Tai yra, taip vadinamos, „šėtoniškosios eilutės“,
kuriomis Alachas leido musulmonams
melstis trims pagonių dievatėms.
Mohametas atskleidė šias eilutes kaip Korano dalį,
bet vėliau grįžo ir pasakė,
kad jį apgavo šėtonas.
Taip pat iš islamo šaltinių žinome, kad
Mohametas teigė buvęs juodosios magijos auka;
kerėjimo, kuris jam sukėlė klaidingų minčių ir įsitikinimų.
Taigi pirmas Mohameto įspūdis dėl jo apreiškimų buvo, kad
jis buvo apsėstas demonų;
jo apreiškimai vertė jį norėti žudytis ir,
islamo šaltiniai teigia, kad jis pateikė
apreiškimų iš velnio ir buvo juodosios magijos auka.
Atrodo, kad turime įrodymų, jog Mohameto apreiškimai turėjo ne tik žmogišką šaltinį,
bet buvo ir dvasinių problemų.
Klausimas lieka, ar yra kokių nors įrodymų, jog Mohameto apreiškimai būtų atėję iš Dievo?
Koranas pateikia du pagrindinius argumentus
Mohameto, kaip pranašo, statusui pagrįsti:
1. Argumentas iš literatūrinio puikumo.
Teiginys, kurį randame pasikartojantį Korane, yra,
kad Koranas yra taip puikiai parašytas,
jog privalo būti iš Dievo.
Tagi Mohameto pagrindinis argumentas,
kad ta poezija, kurią jis pristatė,
buvo tokia nuostabi, jog galėjo ateiti tik iš Dievo.
Su šiuo argumentu susijusios dvi problemos:
1. Net jei kas nors ir yra puikiai parašyta
taip puikiai, jog negali būti pakartota,
tai mums nepasako nieko apie dievišką kilmę.
Jei negalime parašyti eilėraščių kaip T. S. Elliot,
dramų kaip Shakespeare,
knygų kaip Ch. Dickens,
tai nereiškia, jog
visi šie asmenys
yra Dievo pranašai.
Tai reikštų tik tai, jog jie buvo unikalūs rašytojai.
2. Koranas yra tiesiog bjaurus.
Aš - žmogus, kuris daug skaito, ir nesu skaitęs tokio kūrinio,
kuris būtų toks bjaurus, nuobodus ir neorganizuotas, kaip Koranas.
Sutinku su filosofu A. Flew, kuris pasakė:
„Skaityti Koraną yra kankynė, o ne malonumas“.
Jis pasakė, kad skaityti Koraną yra kankynė.
Tai - bausmė.
Tad litaratūrinio puikumo argumentas visiškai netinka.
2. Argumentas iš biblinės pranašystės.
Koranas teigia, kad yra pranašyščių apie Mohametą,
randamų Toroje ir Evangelijoje.
Kokia problema čia?
Na,
pasak Toros ir Evangelijos,
Mohametas buvo netikras pranašas.
Tikro pranašo kriterijai šiuose šaltiniuose
atmeta Mohametą.
Tad šio argumento net negalime priimti rimtai.
Kiti argumentai islamui yra dar silpnesni.
Tai reiškia, kad neturime jokių gerų įrodymų, jog Mohameto apreiškimai būtų atėję iš Dievo,
bet turime gerų priežasčių manyti,
kad bent kai kurie jo apreiškimai turėjo žmogišką šaltinį,
o kiti galėjo būti ir demoniški.
Galime daryti išvadą,
kad Mohametas buvo netikras pranašas,
o tie, kurie nori sekti tiesą,
turės paieškoti kažkur kitur
nei islame.

Atsakymai islamui 3. Ar Mohametas buvo pranašas?

Latest Posts