Aš Erika Davies.
Ir tai yra "Elgsenos ekonomika"
Praeityje žmogus, kuris turėjo maisto, sutiko kitą,
kuris turėjo ietį.
Gėrybėmis apsimainė ir abu gavo daugiau naudos nei turėjo iki tol.
Vaikai labai anksti supranta mainų svarbą.
Mes tai vadiname dalijimusi, bet tikimės abipusės naudos.
Kai daliniesi savo žaislais su draugu, draugas dalinasi su tavimi.
Tai yra mainai.
Mainai veda prie specializacijos.
Žmonės suprato, kad jie turės daugiau gėrybių mainams,
jei kiekvienas skirs savo laiką ir energiją tam, ką sugeba daryti geriausiai.
Mikliarankiai praleisdavo daugiau laiko gamindami ietis,
o stiprieji – medžiodami.
Pirmieji mainė ietis į mėsą
ir visiems tai išėjo tik į naudą.
Specializacija ir mainai inspiravo ekonomikos gimimą.
Dabar ekonomika yra žymiai didesnė ir sudėtingesnė.
Žmonės taip specializavosi, kad dauguma nebežino, kaip
medžioti ar auginti maistą.
Vartojame maistą, nes pasitikime tais, kurie jį išaugino ar pagamino.
Šimtus metų žmonės tobulino įgūdžius.
Dėl to šiandien galime gyventi geriau nei bet kada anksčiau.
Mainų sistemai plėtojantis, žmonės pradėjo kelti klausimus
apie pačią ekonomiką.
Kokia yra nuosavybės ir kainų prigimtis?
Kaip ekonomika gali veikti niekam jos nevaldant?
Remiantis atsakymais į šiuos klausimus,
ekonomistai sukūrė teoriją, paaiškinančią, kaip žmonės elgiasi,
kai neriboti norai susiduria su ribotomis galimybėmis.
Ekonomika ir yra pagrįsta tokia teorija.
Vienas iš ekonomikos principų – žmonės elgiasi racionaliai,
priima sprendimus tikėdamiesi, kad jie atneš naudos dabar arba ateityje.
Tačiau jeigu pažiūrėtume aplink, atrodytų, kad žmonės nėra tokie jau racionalūs.
Jie rūko, nors tai kenkia sveikatai.
Mokiniai atidėlioja mokymąsi, o vėliau dėl to gailisi.
Visi žmonės retkarčiais elgiasi neracionaliai.
Tai iškelia klausimą, ar ekonomika yra pagrįsta klaidinga prielaida?
Tam, kad suprastumėme, ką ekonomistai turėjo omenyje
sakydami, kad žmonės racionalūs,
reikia įsigilinti į molekules.
Skysčio mechanika paaiškina, kaip skystis elgiasi.
Skysčio mechanikos supratimas įgalina sukurti laivo korpusą
su minimaliu pasipriešinimu ir
lėktuvo sparnus su maksimalia keliamąja galia.
O štai individualios molekulės elgiasi nenuspėjamai.
Bet molekulių grupės elgesys yra toks nuspėjamas, kad
mes patikime savo gyvybes kiekvienąkart, kai įlipame į lėktuvą ar laivą.
Taip pat ir su neracionaliais žmonėmis.
Tik, priešingai nei individualios molekulės,
pavieniai žmonės yra bent kartais nuspėjami,
nes bent kartais yra racionalūs.
Žmonės priima neracionalius sprendimus, bet mes esame linkę
mokytis iš savo ir kitų klaidų.
Taip pat, dauguma, atrodytų, neracionalių veiksmų,
iš tiesų gali būti gana racionalūs.
Tarkime, studentė, kuri šiuo metu nusprendžia eiti į vakarėlį ir mokytis vėliau
Profesoriui tai atrodytų neracionalu.
Tačiau ar studentė iš tiesų priima neracionalų sprendimą?
Tikriausiai ne.
Kai studentė vietoje mokymosi pasirenka vakarėlį, ji
ji priima racionalų sprendimą pasimėgauti laisvalaikiu.
Mainais už šį laiką, teks mokytis vėliau.
Profesoriui tai gali atrodyti neracionalu, tačiau
jis turi kitokius prioritetus ir galimybes, taigi, jos vietoje nepriimtų tokio sprendimo.
Šis prioritetų ir galimybių skirtumas
apibrėžia šiuolaikinę ekonomiką.
Žmonės, kurie pasiryžta atidėti vartojimą, yra linkę sutaupyti pinigų,
kuriuos galima pasiskolinti tiems, kurie nori vartoti.
Tai – verslininkai, kurie nori išbandyti naujas idėjas.
Kai šių verslininkų idėjos įgyvendinamos, mes galime
nusipirkti automobilius, lėktuvus, kompiuterius, internetą
bei visus kitus dalykus, kurių nebūtume turėję, jei
pora urvinių kažkada nebūtų iškeitę ieties į maistą, taip
išjudindami bendruomeninį veiksmą, vadinamą ekonomika.