Rerichų muziejus. Plėšikiško užgrobimo kronika

Žurnalistas: Aleksandr Sotnik. "Ne taip seniai mes pasakojome apie nesėkmes, ištikusias Rerichų muziejų. Šiandien esame priversti vėl sugrįžti prie šios istorijos.
Tiesa, šiandien muziejus viduje mes negalėjome filmuoti, nes pastatas jau užgrobtas".
Draugai, įleiskite mus, prašau... į mūsų darbą... nuo 05.02 d. mes stovime gatvėje... jūs saugote, ką jūs saugote ir kodėl jūs saugote?
Įleiskite, prašau, mus į savo darbo vietas.
Pagal įstatymą mes turime teisę dirbti savo darbo vietose
Štai, matai... Įleiskite mus, prašau, į darbovietę, draugai. Mes reikalaujame įleisti mus į darbovietę.
Štai pažiūrėkite į tai... Parodų poskyris... Visi poskyriai atėjo... Tyli... Na, atsakykite, prašau, ką nors spaudai.
Ko gi jūs tylėdamas filmuojate?
Įleiskite į darbą. Parodų poskyris, kultūra, buhalterija.
Mes turime teisę į darbą... Pagal įstatymą ir Konstituciją... Reikalaujame.
Arbitražinio teismo sprendimas dar neįsiteisėjo. Mes pateikėme apeliacinį skundą. Kodėl mūsų neįleidžia į darbovietę?
Pradžioje jie atėjo, prisidengdami viena byla - Roskomimuščestvo, kuri jiems leido užeiti, taip sakant į savo patalpas.
Bet kai išaiškėjo, kad jie neturi teisės būti čia balandžio 28 d. Mes pagal žodinį susitarimą su vietine milicija, nutarėme, kad 4 žmonės iš "Rytų muziejaus" ir 4 žmonės iš Rerichų muziejaus turi būti teritorijoje, kol išaiškės kitos aplinkybės.
Kitą dieną, tai vyko naktį, čia atvažiavo jau UAZ-ikai ar kaip ten jie vadinasi, su milicija ir taip pateikė...
Viską pateikė taip, lyg tai vyksta kažkokia baudžiamoji byla, susiformavusi per naktį. Ar nauja, ar sena, šito mums nepaaiškino. Pasakė tik: "be komentarų".
Ant vartų, iš kitos muziejaus pusės, nupjovė spyną. Pro šiuos vartus įvažiavo, o pro tuos vartus įėjo dar apie 40 juodais rūbais apsivilkusių asmenų.
Ir jau praktiškai viską užėmė. Mūsų 4 žmonės naktį buvo išvežti į tardymą į kažkokius valstybės "organus" - į tyrimo komitetą.
Tokiu būdu, po balandžio 29 d. muziejaus teritorijoje nebeliko nei vieno jo darbuotojo.
Ir dabar mes niekaip negalime patekti į savo darbo vietas
O kaip jūs vertinate šiuos veiksmus? Kaip tai galima pavadinti?
Tiesiog užgrobimas. Plėšikiškas užgrobimas. Nusikaltimas.
O kam tai yra reikalinga? Kam?
Aš esu rankraščių poskyrio vadovė. Ten yra virš 8000 bylų vien tik iš Rerichų šeimos fondo.
Suveikė signalizacija ne vieną kartą. T.y. jie atidarė be liudininkų, be mūsų buvimo. Kaip jie galėjo?
Dabar kas ir kokią garantiją gali duoti, kad ten viskas yra išsaugota. Lygiai taip pat jie atidarė depozitoriumą.
Lygiai taip pat, be mūsų dalyvavimo atidarė depozitoriumą, rankraščių skyrių atidarė, muziejų... Kas ir kokias garantijas duos, kad ten viskas išsaugota.
Ir iš mūsų nieko ten neįleidžia. Nei vadovybės, nei mūsų, nei advokatų, nieko.
Atvažiuoja šita apsaugos milicija, ir išvažiuoja... ir viskas.
Jie žiūri, sako: "viskas gerai". Ir visa tai vyksta be teismo sprendimo. Iki gegužės 7 d. mes turime teisę pateikti apeliaciją.
T.y. dar vyksta teisminis nagrinėjimas.
Ir niekas iki gegužės 7 d. neturėjo teisės įeiti į šią teritoriją.
Naktį ten vaikšto priestate, įjungia šviesą. Ten viskas atidaryta.
O dieną atidarinėjo saugyklą. Atidarinėjo kabinetus, kuriuose yra dokumentai.
Neįsileido mūsų apsaugos tarnybos viršininko.
Jie lyg tai jį jau ir atleido, nes jis jiems neperdavė raktų. Kol jie ten viską atidarinėjo skambėjo signalizacija
Mes ten turime problemų su drėkintuvais. Mes dabar turime daug problemų, nes visos mūsų tarnybos... jos yra štai... štai... Mes jau nekalbame apie tai, kad čia ir atvažiuoja...
Ir su automatais...
Kovo 7 d. mus sulaikė 60 žmonių su automatais.
Tai - muziejų... užgrobė!
O gal Jūs IGIL remiate pinigais?
Ne, mes neremiame. Mes juk - ekstremistai.
Ko iš mūsų galima tikėtis?
O jūs galite man paaiškinti, kas tai yra ekstremizmas? Nes aš jau susipainiojau.
Jūs susipainiojote, o mes tuo labiau... nes mes - už kultūrą.
O dabar tai laikoma ekstremizmu?
Dabar - taip.
T.y. kultūra prieštarauja "skrepam" [vienijančiom dvasinėm vertybėm]? Aš nesupratau.
Štai dabar jūs pats pagalvokite kaip, nes jeigu mes už taiką ir mes tai propaguojame. Pas mus žmonės ateina į koncertus, žmonės ateina mokytis užsienio kalbų... pas mus tiek įrašų su padėkomis...
Pas mus ateina žmonės ir sako: "Klausykite, juk pas jus oazė"
O žinote, man į paštą parašė "Rytų muziejaus" advokatas... maždaug taip: "Aleksandrai, aš jus gerbiu, bet jūs perlenkiate lazdą, tai - sekta". Jis parašė taip apie jus. Jūs - sekta?
Tai, žinote, kaip pažiūrėjus...
Aš norėčiau dėl sektos pasisakyti. Taigi, pas mus Gorbačiovas - vienas iš mūsų muziejaus steigėjų...
Jis TSRS sugriovė. Sektantas.
Taip. Toliau.
Prymakovas, kuris visą laiką mus palaikė.
Jis klydo, jis ne sektantas.
Toliau. Jurijus Voroncovas, kuris buvo užsienio reikalų ministro pavaduotojas, diplomatas. Avdejevas - kultūros ministras.
Prezidentas apvovanojo Liudmilą Vasiljevną Šapošnikovą. Ir kultūros ministras, ir Sokolovas, ir Avdejevas apdovanojo.
Jis tuomet dar nežinojo, kad jūs visi esate sektantai.
Matyt nežinojo.
Mums akis atvėrė apie tai, kad mes esame sektantai, kad mes iš viso neaišku kas esame.
Kodėl būtent Rericho muziejų? Ne kokį nors kitą, o būtent jūsų? Ko jiems iš jūsų reikia?
Na, ko jiems reikia. Mes galvojame taip - paveldo. Ir tie, kurie nesupranta, nenori suprasti... bijo... tų idėjų, taikos idėjų, kultūros idėjų, kurias platino N.K. Rerichas.
Mes suprantame, kad tų žmonių nėra daug, bet jų rankose yra reali valdžia.
Valdžia, pinigai, svertai. Štai jie mus ir spaudžia.
Na, ir jeigu jūs "užeisite" į internetą, jūs pamatysite ten nedidelį pono Čaplino reziume, kur jis sako, kad jo draugai iš "Rytų muziejaus" pagaliau tai padarė.
Taip, kad mes galime suprasti kas turima galvoje. Tai - baimė. Tai baimė prieš tai, ką savyje turi pats paveldas.
Jo milžiniškas prasminis svoris, dvasinis svoris, kažkodėl tuos žmones gąsdina. Kodėl... Tai jau kitas klausimas - kodėl jiems baisu.
Beje, mus nuolat mėginama įžeisti, o juk mūsų kolektyvas yra sudarytas iš įvairių konfesijų žmonių. Pas mus dirba budistai, stačiatikiai... pas mus dirba musulmonai. Ir niekam tai netrukdo.
Iš šitų mano draugų, iš šitų mano pažįstamų, jie - puikūs žmonės, niekam tai netrukdo.
O tai, kad jie skaito puikų filosofinį mokymą. Juk tai filosofinis mokymas, o ne religija.
Dar daugiau... Tai mokslinio pasaulio pažinimo sistema ir mes tai puikiai žinome.
Mums duodamas mus supančio pasaulio pažinimo metodas ir pasaulis jau iki to dabar priėjo.
Dabar artėja naujas evoliucijos vystymosi ratas. Mes... na, daug apie tai nekalbėsiu, kad vėl gi neišgąsdinčiau visokių "gąsdintų".
Visi, kurie žino, supranta apie ką mes kalbame.
O velnius tai net purto?
Na...pripurtys juk. Sakoma pragaras ištuštėjo, o jie visi čia.
Mūsų save pasiskyrusi vagių valdžia vis labiau primena skėrius.
Visko, žinoma, nesurysi, bet reikia to siekti.
Ateiti naktį... suryti... ir nepalikti pėdsakų.
Aleksandr Sotnik, Roman Pereverzev, Sotnik TV.

Rerichų muziejus. Plėšikiško užgrobimo kronika

Latest Posts