Vienas iš pagrindinių Richard'o Dawkins'o knygos „Dievo iliuzija“ argumentų
yra įžymusis mokyklinuko argumentas:
„jei tikime kūrėju,
mes privalome paklausti,
kas sukūrė kūrėją?“.
Na,
pirmiausia norėčiau pasakyti štai ką.
Jei klausiate: „kas sukūrė Dievą?“,
jūs galvojate apie sukurtus dievus.
Senovės pasaulis žinojo viską apie sukurtus dievus.
Iš tiesų, mes juos vadiname stabais.
Ir
mūsų dienomis žmonės tokiais dažniausiai netiki.
Jei R. Dawkins'as galvoja, kad jis naikina tikėjimą sukurtais dievais, tai viskas puiku.
Tačiau jis galėjo parašyti trumpesnę knygą, nes milijonams mūsų
nereikia jokio įtikinėjimo,
kad sukurti dievai yra iliuzija.
Tai būtų pirmoji mintis ir man atrodo, kad ji - pakankamai svarbi.
Nes, jei jis
galvoja, kad
Dievas reiškia
būtinybę atsakyti į tai, kas sukūrė Dievą,
tada jis (toks dievas) iš tiesų yra galimas taip kritikuoti.
To galima klausti tik laikantis kitokio požiūrio,
t. .y. jei negalite įsivaizduoti amžino Dievo,
Krikščionybė, be abejo, netiki sukurtu dievu.
Ji tiki Dievu, kuris
yra amžinas
ir yra visa ko Kūrėjas;
kitais žodžiais tariant, Dievas nėra sukurtas.
Tad, ką aš noriu pasakyti - vartojant matematines kategorijas - „nesukurto“ kategorija
nėra tuščia.
Gali būti,
kad Richard'ui Dawkins'ui
sunkumų kelia „nesukurtumo“ sąvoka.
Nors,
(ir aš norėčiau sužinoti į tai atsakymą, nes nežinau)
gal jis tiki, kad materija ir energija egzistavo amžinai?
Nes, jei taip (kaip ir nemažai ateistų),
tai jie tiki kažkuo amžinu.
Tad problema privalo būti ta,
kad, nors jie tiki kažką esant amžiną, jie netiki į amžiną asmenį,
amžiną Dievą.
Tačiau, kur čia loginis sunkumas? Jei pripažįstate, kad kažkas amžino
egzistuoja,
tada
(kodėl negalima) teigti, kad amžinas asmuo egzistuoja?
Kita vertus, jei jie pripažįsta, kad materija ir energija yra baigtiniai, galime perklausti to paties: „kas sukūrė tai?“
ir „kas sukūrė
tai, kas sukūrė aną?“ ir t. t.
Susiduriate su begaline regresija, nebent
suprantate, kad tai turi kažkur sustoti.
Ir, žinoma, krikščioniška doktrina yra tokia, kad Dievas
egzistavo amžinai. Todėl, pagal apibrėžimą,
kūrinija sustoja ties juo.
Taigi
aš tikrai manau,
kad žaidimas yra praloštas vien klausiant šito klausimo.
Mat Dawkins'as galvoja apie sukurtus dievus, kurie yra iliuzija.
Jo trečiasis argumentas buvo paprastas klausimas: „Kas sukūrė Dievą?“.
Na, į tai visai nėra
sunku atsakyti.
Belaikė,
amžina būtybė
negali turėti priežasties (kūrėjo).
Kaip Keith'as Ward'as teigia savo knygoje „Dievas, atsitiktinumas ir būtinybė“:
„Jei kas nors paklausia: „kas sąlygojo (sukūrė) Dievą?“
atsakymas yra, kad niekas negali sukurti realybės, kuri visiškai peržengia laiko ir erdvės ribas
ir kuri egzistuoja savaime.
Nesuprasti šios idėjos
reiškia nesuprasti to, kas Dievas yra“.
Be to, aš pateikiau argumentą pagrindžiantį, kad tokia būtybė egzistuoja - savo pirmąjį, paremtą
visatos pradžia.
Jis mus veda prie
belaikės (laiko neapribotos),
beribės (ne erdvėje esančios), nematerialios
nesukurtos ir amžinos būtybės.
Ką galime pasakyti apie klausimą: „kas sąlygojo (sukūrė) Dievą?“.
Savo paskutinėje kalboje prof. Wopert'as teigia, kad, jei visatai reikalingas kūrėjas, tai ir Dievui reikalingas kūrėjas.
Visiškai ne; vienas iš kito neseka.
Atsiminkite prielaidas, kurias pateikiau savo argumente:
viskas, kas pradeda egzistuoti, turi priežastį (kūrėją) -
kažkas negali atsirasti iš nieko -
tačiau, jei kas nors yra amžinas ir belaikis,
tada tam pirmoji prielaida nėra taikoma - jam nereikia priežasties (kūrėjo).
Net ateistai, kaip Daniel'ius Dennett'as, pripažįsta,
kad, jei amžini dalykai, tokie kaip skaičiai ar matematiniai objektai, egzistuoja,
jiems nereikia priežasties (kūrėjo), nes jie neatsiranda, nepradeda egzistuoti.
O Dievo konceptas
yra amžinos, savaime egzistuojančios ir būtinos būtybės konceptas
Dėl to atsakymas yra, kad Dievas nėra sukurtas (neturi priežasties) ir savaime egistuoja.