Laimę jūs mėginate surasti savo išorėje.
Tačiau, laimė - tai jūsų sąmonės būsena.
Ir tuomet, kai jūs iš tikrųjų esate laimingi, tai jums nieko nereikia,
jūs patenkinti ir pasiruošę dalintis savo džiaugsmu su visu pasauliu.
Ar daug kas iš jūsų turi šią vidinės laimės būseną savo širdyse?
Ar jums neatrodo keista, kad pats pigiausias, netgi nieko nekainuojantis dalykas, yra nepasiekiamas didžiajai daugumai Žemės gyventojų?
Kodėl tai vyksta?
Todėl, kad jūsų civilizacija nuo pat vaikystės orientuoja žmones civilizacijos gėrybių įsigijimui bei vartojimui.
Ir nėra ribų vis naujiems daiktams, malonumams, kuriuos įsigyti nori jūsų kūniškas protas.
Sustokite... ir pamąstykite.
Kažkas visame tame yra ne taip.
Yra išeitis iš šio rato, kuriame, kaip voverės rate, jūs sukatės ir lakstote įsikūnijimas po įsikūnijimo.
Ši išeitis yra jūsų sąmonėje.
Sustokite ir pamąstykite.
Jūsų pasaulis klusniai prisitaiko prie jūsų sąmonės.
Iš išorinio pasaulio jūs gaunate tai, ko siekiate.
Todėl, jeigu jums pavyks pakeisti savo sąmonę, pakeisti savo siekių vektorių,
tai materija, nors ir lėtai, bet pradės keistis ir [pradės] atitikti naują jūsų sąmonės lygį.
Pradėkite nuo paties paprasčiausio.
Išanalizuokite, kas iš to, ką turite, daro jus laimingus?
Ko iš to, ką turite, galite lengvai atsisakyti?
Jums reikia siekti paprastesnio gyvenimo būdo.
Tuomet, kai keisis jūsų sąmonė, jūs suprasite, kad turite begalę laisvo laiko, kurio anksčiau vis trūkdavo.
Jūs padarysite labai daug atradimų savo gyvenime.
Bet iš pradžių būtina priimti sprendimą ir pamėginti nukreipti savo sąmonę Dieviškuoju Keliu.
Visos nuorodos yra jūsų viduje.
Iš pirmo žvilgsnio, ėjimas Dieviškuoju Keliu neatneša jokios naudos jūsų pasaulyje.
Nei pinigų, nei garbės.
Greičiau atvirkščiai... jūs prarandate daug ką, kas jūsų pasaulyje laikoma prestižo ženklu.
Bet jūs įgyjate kitas vertybes.
Jūs įgyjate laimę... dvasinę ramybę...
ir įgyjate gebėjimą pajusti tikrąjį Meilės jausmą.
Linkiu jums iššokti iš rato... bei įgyti laimę.
Mokymas apie laimę ir Dieviškąjį kelią.
Numylėtasis Zaratustra, 2009 m. birželio 28 d.
Tekstą skaitė T.N. Mikušina